Aliuminio oksido nešiklio morfologinė struktūra

Komerciniai aliuminio oksido nešikliai yra miltelių pavidalo, tačiau dauguma jų jau yra suformuoti. Juostos formos, sferinės ir luito formos aliuminio oksidas dažniausiai naudojamas kaip katalizatoriaus nešiklis fiksuoto sluoksnio reaktoriuose, o mikrosferiniai aliuminio oksido nešikliai – verdančio sluoksnio reaktoriuose. Iš jo taip pat galima pagaminti specialios formos nešiklius, reikalingus konkretiems kataliziniams procesams, pvz., žiedo formos, trilobalo, korio, pluoštinio (žr. aliuminio oksido pluoštą) ir kt. Be kietųjų medžiagų parduodamas ir aliuminio oksido zolis. Svarbūs parametrai renkantis aliuminio oksidą yra kristalų forma, grynumas, specifinis paviršiaus plotas, porų struktūra ir tūrinis tankis. Aliuminio oksido specifinis paviršiaus plotas yra labai mažas (mažiau nei 1 m2/g), o pereinamosios būsenos aliuminio oksido specifinis paviršiaus plotas paprastai yra 10–102 m2/g. Dauguma susidariusių komercinių aliuminio oksido nešiklių yra porėtos medžiagos, o porų dydis ir pasiskirstymas turi didelę įtaką katalizatoriaus dalelių viduje esančių reagentų difuzijos savybėms katalizinio proceso metu. Smulkių porų porų skersmuo gali būti mažesnis nei 20┱, o stambių porų porų skersmuo gali siekti mikronų lygį. Porų struktūra skiriasi priklausomai nuo veislės. Visuose pereinamosios būsenos aliuminio oksiduose didesniu ar mažesniu mastu yra vandens, o paviršiuje yra keletas hidroksilo grupių ir atvirų aliuminio atomų, todėl jie pasižymi B rūgšties ir L rūgšties savybėmis (žr. rūgščių-šarmų katalizatorius). Jo poveikis aliuminio oksido atraminėms savybėms turi didelę įtaką. Paviršiaus rūgštingumas yra susijęs su paruošimo sąlygomis, ypač priemaišų jonais ir terminio apdorojimo temperatūra. Neigiami jonai, tokie kaip halogenas, padidins aliuminio oksido paviršiaus rūgštingumą, o padidėjęs rūgštingumas skatins paties aliuminio oksido katalizinę funkciją angliavandenilių krekingo ir izomerizacijos reakcijose.