Ceolitų savybės ir stabilumas

Neskyla, jei naudojamas ir laikomas pagal specifikacijas, jokių žinomų pavojingų reakcijų, vengti oksidacijos. Tirpsta stipriuose šarmuose. Tai daug silicio dioksido turintis ceolitas. Jis turi unikalią porų struktūrą, aukštą katalizinį aktyvumą, šiluminį stabilumą ir atsparumą rūgštims.
Ceolitas yra bendras ceolito grupės mineralų pavadinimas ir yra vandens{0}}, kurio sudėtyje yra šarminių arba šarminių žemių metalų aliuminio silikato mineralų. Pasaulyje buvo aptikta daugiau nei 40 natūralių ceolitų rūšių, iš kurių dažniausiai yra klinoptilolitas, mordenitas, chabazitas, erionitas, filanderitas, heulanditas, turbiditas, stilbeolitas ir analcitas. Klinoptilolitas ir mordenitas buvo plačiai naudojami. Ceolito mineralai priklauso skirtingoms kristalų sistemoms. Dauguma kristalų yra pluoštiniai,{6}}kaip į plauką, stulpeliai, o kai kurie yra plokštelės{7}}ar trumpo stulpelio formos.
Ceolitai pasižymi jonų mainų savybėmis, adsorbcijos ir atskyrimo savybėmis, katalizinėmis savybėmis, stabilumu, cheminiu reaktyvumu, grįžtamuoju dehidratacijos savybėmis, elektriniu laidumu ir kt. Ceolitas daugiausia gaminamas vulkaninių uolienų plyšiuose arba migdolinėse dalyse, simbiotiškai su kalcitu, chalcedonu ir kvarcu; jis taip pat susidaro vulkaninėse nuosėdinėse uolienose ir karštųjų versmių telkiniuose.